Žiemos rūmai (rus. Зимний дворец) Sankt Peterburge - oficiali Rusijos imperatorių rezidencija nuo 1732 m. iki 1917 m. kovo 2 d. Išsidėstę tarp Rūmų krantinės ir Rūmų aikštės, šalia Petro I-ojo pastatytų pirmųjų Žiemos rūmų, dabartiniai jau ketvirtieji Žiemos rūmai buvo pastatyti ir beveik nuolat perstatomi tarp XVIII a. ketvirtojo dešimtmečio ir 1837 m., kai stipriai nukentėjo nuo gaisro ir buvo nedelsiant atstatyti.
Rusijos baroko architektūros paminklas, monumentalūs Žiemos rūmai turėjo atspindėti Rusijos imperijos galią. Projektavo daugybė architektų, iš jų svarbiausias Francesco Bartolomeo Rastrelli. Yra suskaičiuota, kad rūmuose yra 1786 durys, 1945 langai, 1500 kambarių ir 117 laiptų. Pagrindinis fasadas yra 150 m ilgio ir 30 m aukščio. 1837 m. rekonstrukcija eksterjerą paliko nepakeistą, bet didelė dalis interjero buvo perstatyta įvairiais stiliais, todėl rūmai apibūdinami kaip „XIX a. rūmai, įkvėpti rokoko stiliaus“.
1905 m. prie rūmų vyko Kruvinojo sekmadienio žudynės, tačiau tuo metu imperatoriškoji šeima gyveno saugesniuose Aleksandro rūmuose Carskoe Selo ir į Žiemos rūmus grįždavo tik retai, formalių reikalų proga. Nuo 1917 m. liepos iki lapkričio mėn. buvo Laikinosios vyriausybės, vadovaujamos Aleksandro Kerenskio, posėdžių vieta. Tų pačių metų pabaigoje bolševikų šalininkai kareiviai ir jūrininkai užėmė Žiemos rūmus, taip pradėdami bolševikų perversmą. Žiemos rūmų šturmas tapo Rusijos revoliucijos simboliu. 1918 m. dalis, o nuo 1922 m. visas pastatas perduotas Ermitažui. Žiemos rūmai ir Rūmų aikštė sudaro dabartinio miesto branduolį ir yra vienas svarbiausių turizmo objektų.
