Vroclavo zoologijos sodas (lenk. Ogród Zoologiczny we Wrocławiu) – seniausias Lenkijos zoologijos sodas, esantis Vroclavo mieste, šalies pietvakariuose. Zoologijos sode kasmet apsilanko apie 2 mln. lankytojų lankytojų.
Sodas įkurtas dar Prūsijos laikais, 1865 m. Užima 33 ha teritorijos, pristato beveik 10 500 gyvūnų, atstovaujančių 1 132 rūšims (pagal rūšių skaičių, jis yra trečias pagal dydį pasaulyje). Vroclavo zoologijos sodas yra labiausiai lankomas Lenkijoje ir penktas labiausiai lankomas Europoje. Sodas yra akredituotas tokių organizacijų kaip Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacija (EAZA) ir Pasaulio zoologijos sodų ir akvariumų asociacija (WAZA).
Tuometiniame Breslau mieste zoologijos sodą 1863 m. sugalvojo pastatyti vietos bendruomenė. Miesto valdžia paskyrė 9 ha žemės sklypą prie Oderio upės. Atidarymo iškilmės su fejerverkais ir kariniu orkestru įvyko 1865 m. liepos 10 d. Zoologijos sode buvo 452 gyvūnai, atstovaujantys 50 rūšių. Pirmieji lankytojai galėjo pamatyti tokius gyvūnus kaip vilkai, beždžionės, lokiai ir didžiosios katės. Pirmaisiais gyvavimo metais sodą aplankė apie 67 000 žmonių. Nors gyvūnų kolekcija buvo nedidelė, bet sodas tapo labai populiarus. Pirmasis dramblys buvo nupirktas 1873 m. Tai buvo Indijos dramblys, vardu „Theodor“, ir buvo gabenamas iš Londono zoologijos sodo. Jis iš karto tapo Breslau įžymybe. Vėlesniais metais sodas taip pat įsigijo skruzdėdą, ruonių ir pingvinų. Tarp kitų mėgstamų zoologijos sodo gyvūnų buvo šimpanzė „Moritz“ ir gorila „Pussy“, kurie atvežti 1897 m. iš Liverpulio. Vroclavo zoologijos sode iki šiol galima rasti jai skirtą atminimo statulą.
Vienas iš didžiausių zoologijos sodo laimėjimų buvo pirmojo pasaulyje baltaliemenio tapyro gimimas, o tarpukariu - hipopotamo „Antono“. Be to, zoologijos sodas galėjo pasigirti „Muschi“, vieninteliu Europoje lamantinu, nugaišusiu 1949 m. žiemą.
Po Pirmojo pasaulinio karo zoologijos sodas buvo priverstas užsidaryti dėl ekonomikos krizės, o gyvūnai turėjo būti perkelti į kitus Vokietijos zoologijos sodus, daugiausia Berlyne, Leipcige ir Kiolne. Buvusio zoologijos sodo teritorija paversta dideliu parku. 1927 m. zoologijos sodas vėl atidarytas ir veikė iki 1945 m. Per karo mūšius Breslau apgultyje dauguma gyvūnų buvo nužudyti, o išgyvenusieji buvo išsiųsti į kitus zoologijos sodus Poznanėje, Krokuvoje ir Lodzėje.
1948 m. Vroclavo zoologijos sodas buvo baigtas atstatyti ir iškilmingai atidarytas. Tuo metu turėjo 224 gyvūnus, atstovaujančius 72 rūšims, įskaitant vilkus, lokius, šernus, babūnus, kupranugarius, bizonus, papūgas ir Pietų Amerikos tapyrą. Iki 1948 m. pabaigos zoologijos sodą aplankė 365 000 žmonių. Vėlesniais metais buvo 15 ha plečiama teritorija, o tai leido padidinti gyvūnų, kuriuos gali parodyti zoologijos sodas, skaičių.
Antroje XX a. pusėje Vroclavo zoologijos sodas išpopuliarėjo dėl rodytos televizijos laidos „Su kamera tarp gyvūnų (lenk. Z kamerą wśród zwierząt), kurią kūrė Hanna ir Antoni Gucwiński (jis 1966 m. tapo sodo direktoriumi). Laida rodyta daugiau nei tris dešimtmečius TVP kanale (baigėsi 2001 m.).
2006 m. Radosław Ratajszczak, anksčiau dirbęs Poznanės zoologijos sode, tapo naujuoju direktoriumi Vroclave ir inicijavo didelę investicijų programą. Buvo pastatyti ir įrengti nauji paviljonai, ruonių centras, kitos buveinės, skirtos konkretiems gyvūnams (raganosiams, lūšims ir kt.). Bene brangiausias buvo okeanariumas, specialiai suprojektuotas Afrikos faunai, atidarytas 2014 m. Po jo stogu įsikūrė rajos, rykliai, Nilo krokodilai, hipopotamai, lamantinai, Colius striatus, Bostrychia hagedash Scopus umbretta, pilkieji tokai. Šie atnaujinimai į zologijos sodą pritraukė dar daugiau lankytojų ir tapo dažniausiai lankomu zoologijos sodu Lenkijoje, kurio metinis lankytojų skaičius siekė apie 2 mln.
