Ušmalis (Шаблон:Es, jukatekų kalba: Óoxmáal) - senovinio majų miesto liekanos Meksikoje, Jukatano pusiasalio šiaurės vakaruose, Jukatano valstijoje, 68 km į pietus nuo Meridos. Miesto pavadinimas yra prieškolumbinis, kilęs iš majų kalbos žodžių ox-mal - „trys kartai“.
Ušmalis yra vienas iš svarbiausių majų paminklų Jukatane. Jo įkūrimo laikotarpis ir senoji istorija nėra žinoma. X a. pab. miestą užėmė tutul šivų gentys, siejamos su toltekais. XIII-XIV a. Ušmalis kariavo su Čičen Ica ir Majapanu dėl politinės įtakos Jukatane. Tikėtina, kad XIII a. pab. miestą užėmė ir užvaldė Majapano kariai, o tutul šivai perkėlė savo sostinę į Mani. Karai pasibaigė 1441 m. žlugus Majapanui.
Ušmalio pastatai skirstomi į 6 grupes. Tarp gausybės monumentaliosios architektūros paminklų išskiriami Valdovo rūmai - dekoruoti skulptūromis ir mozaikiniu frizu iš 20 tūkst. atskirų figūrų; žynio rūmai - 30 m aukščio piramidė su šventykla viršuje, taip pat Balandinė, Moterų vienuolynas - kompleksas iš 4 pastatų, juosiančių vidinį kiemą, su arka pietuose, Vėžlių namas, Nykštuko namas.
Mokslininkų paskaičiavimais Ušmalyje gyveno ~25 tūkst. žmonių. Išlikę pastatai pagal savo stilistiką datuojami tarp 700 ir 1000-ųjų metų. Charakteringos didelės kvadratinės aikštės, kurių pakraščiuose stovi Puukui būdingi klasikinės architektūros pastatai.
Ušmalis drauge su gretimu Labnos ritualiniu kompleksu ir Sailio rūmų kompleksu 1996 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
