Šovė urvas (pranc. Grotte Chauvet-Pont d’Arc) – urvas su vėlyvojo paleolito piešiniais, esantis Ardešo departamente, Pietų Prancūzijoje.
Urvas yra 800 metrų ilgio bei turi kelis atsišakojimus. Kai kurios ertmės siekia 18 metrų aukštį. Landa, vedanti į urvą, esantį maždaug 25 metrų gylyje, buvo užversta akmenų griūties prieš maždaug 23 tūkst. metų, todėl jame priešistorinis menas gerai išsilaikė.
Daugelis piešinių buvo nupiešti pirmojo periodo laikotarpyje tarp 30–32 tūkst. metų prieš musų erą, tačiau randama ir vėliau užklydusių žmonių pėdsakų. Jie tarp 25–27 tūkst. metų prieš mūsų erą paliko deglų žymes ir medžio anglis ant žemės.
Urve yra per tūkstantis piešinių, užimančių per 8,5 tūkst. m². Mokslininkai spėja, kad jie buvo sukurti prieš maždaug 36 tūkst. metų, pirmosios žmonių kultūros (orinjako kultūra) Europoje. Mokslininkų nuomone, urvas buvo šamanų šventvietė, kurioje buvo atliekamos ritualinės praktikos.
Tarp tame urve esančių piešinių esama žmogaus rankų ir priešistorinių žinduolių atvaizdų, tokių kaip mamutų, urvinių liūtų, panterų, gauruotų raganosių, tarpanų, šiaurinių elnių, gigantiškųjų elnių, avijaučių, stumbrų, urvinių lokių ir taurų. Urve taip pat rasta jų liekanų ir pėdsakų – daugiausiai stambių urvinių lokių, kurie, kaip manoma, ten žiemodavo.
Urvas buvo atrastas trijų prancūzų speleologų 1994 m. Tai Eliette Brunel-Deschamps, Christian Hillaire ir Jean-Marie Chauvet, kurio vardu ir buvo pavadintas urvas. 2014 m. Šovė urvas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
