Švč. Marijos žmonių bazilika (it. Basilica di Santa Maria del Popolo) – XV a. augustiniečių bažnyčia Romoje. Garsi žymių Italijos menininkų kūriniais.
Bažnyčios pradžia siejama su 1099 m. popiežiaus Paskalio II-ojo nurodymu pastatyta šioje vietoje koplyčia. Anot legendos, vietos gyventojai buvo išgąsdinti Romos imperatoriaus Nerono, kuris esą buvo palaidotas netoliese, vaiduoklio. 1231 m. popiežius Grigalius IX ją pašventino ir suteikė bažnyčios statusą. 1472 − 1477 m. Siksto IV-ojo iniciatyva bažnyčia buvo perstatyta. Ties bažnyčia dirbo daug žymių Italijos menininkų. Apie 1490 m. bažnyčioje freskas sukūrė Pinturicchio. 1502 m. Bramantė suprojektavo bažnyčios apsidę. Apsidėje yra kardinolų Girolamo Basso della Rovere (1507) ir Ascanio Sforza (1505) kapų monumentai, sukurti Andrea Sansovino.
1513 m. bažnyčioje dirbo Rafaelis, kuris suprojektavo Chigi koplyčią vienam turtingiausių to meto žmonių, bankininkui Agostino Chigi, kuris buvo joje palaidotas (1520). Altorinį paveikslą Chigi koplyčioje nutapė Sebastiano del Piombo, dekorą skulptūromis užbaigė po apie 100 metų Berninis. 1600 − 1601 m. Cerasi koplyčioje pagarsėjusius paveikslus „Šv. Petro nukryžiavimas“ ir „Šv. Pauliaus atsivertimas“ sukūrė Karavadžas. Kiek anksčiau centrinį paveikslą šioje koplyčioje sukūrė Anibalė Karačis. Karačio dizainui priklauso freskos bažnyčios lubose. 1655 − 1660 m. Berninis sukūrė baroko stiliaus bažnyčios fasadą. Melinių koplyčioje yra Alessandro Algardi kūrinių.
