San Leučijas – komuna Italijos pietuose, Kampanijos regione. Geriausiai ši vieta žinoma dėl atkurto San Leučijo komplekso, seno šilko fabriko vietoje. Šis kompleksas kartu su XVIII a. Kazertos rūmais su parku ir Vanvitelio akveduku 1997 m. įrašyti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Kompleksas yra šalia Kazertos miesto, 145 m aukštyje virš jūros lygio.
1750 m. karalius Karolis III pasirinko šią buvusią karališkųjų medžioklių vietą ir nusprendė pastatyti šilko fabriką. Jo sūnus Abiejų Sicilijų karalystės karalius Ferdinandas I pradėjo komplekso statybas ir pildė jį pramoniniais pastatais, kas buvo unikalu XVIII a. Europoje.
Karalius pristatė daugiau įvairių pastatų darbininkams ir tai tapo didele darbininkų bendruomene. Buvo planuojama čia sukurti tikrą miestą, kuriam buvo paskirtas ir Ferdinandopolio pavadinimas, tačiau planai nebuvo įgyvendinti dėl prancūzų invazijos.
Tuo metu San Leučijaus komplekse buvo naudojami vieni pažangiausių technologinių sprendimų visoje Europoje. Šios bendruomenės nariai turėjo privilegijuotą statusą su modernia socialinės apsaugos sistema.
Komplekso plėtra buvo sustabdyta 1799 m. revoliucijos, tačiau Prancūzijos valdymo metu nuo 1806 iki 1815 m. vieta buvo prižiūrima.
Šiais laikais karaliaus Ferdinando I palikimas gyvas ir čia veikia vietinės šilko ir tekstilės pramonės įmonės, kurios dirba Italijos ir tarptautinėse rinkose. Čia yra įkurtas šilko muziejus.
