Petra (arab. راء = Butrā) – archeologinė vietovė Jordanijoje, garsėjanti akmens statulomis, išskaptuotomis uolose apie 200 m. pr. m. e. Tai pamirštas nabatėjų miestas, dar vadinamas raudonąja dykumą rože. Uolose iškalti nuostabūs rūmai ir labai daug laiptuotų takų, vedančių į aukštus statinius.
Koordinatės:
Petros lobynas (iždas)
Petra (arab. راء = Butrā) – archeologinė vietovė Jordanijoje, garsėjanti akmens statulomis, išskaptuotomis uolose apie 200 m. pr. m. e. Tai pamirštas nabatėjų miestas, dar vadinamas raudonąja dykumą rože. Uolose iškalti nuostabūs rūmai ir labai daug laiptuotų takų, vedančių į aukštus statinius.
Rausvas lyg rožė ir senas kaip pusė pasaulio amžiaus Petros miestas buvo Nabatėjos karalystės ir Romos imperijai priklausiusios Arabijos provincijos sostinė. Jis įsikūręs teritorijos, kadaise vadintos Transjordanija, pietuose. Tūnodamas kitamus Um el-Bijardos, šis miestas buvo sunkiai pasiekiamas, tačiau tokia geografinė padėtis leido tapti klestinčiu karavanų ir prekybos centru. Pro Petrą driekėsi kelias, jungiantis su Raudonąja jūra. Kiti keliai siejo miestą su Arabija, Tarpupiu (Mesopotamija) ir Viduržemio jūra. Senasis miestas glaudėsi prie kalnų grandinių. Kalnuose nabatiečiai pastatė šventyklų dievams garbinti, pavyzdžiui, Dušarą ir Alatą. Petroje buvo maldos namų (vienuolynų), turgaviečių , du amfitaetrai, daugybė tiesiog uolose iškaltų kapaviečių ir kt. Į gyvenamąją miesto dalį buvo galima įžengti tik iš rytų, išdžiūvusios Siko upės vaga. Kadaise šios upės vandenys akveduku buvo nukreipti į miestą.
Vienas geriausiai išsilaikiusių, į Siką atgręžtų pstatų - kapavietė, vadinama al Kaznė (iždas, lobynas). Pastato fasadas yra 40 m aukščio ir 26 m pločio, visas iškaltas iš uolos ir padalintas į du aukštus. Apatinio centras - portikas (atviras prieangis su kolonomis) su šešetu kolonų, iš kiurių keturios stiebiasi abipus įeigos laiptelų. Tikromis kolonomis galima vadinti tik dvi vidurines (kairioji pastatyta iš naujo). Kitos keturios iš uolos išsikiša tik per tris ketvirtadalius savo skersmens.
250pxAbipus portiko matoma po labai nudilusią reljefinę skulptūrą - priešais žirgą stovintį vyriškį su apsiaustu. Frontoną puošia voliutos (ritinėlio formos ornamentai) - tai helenų meno įtaka. Architravo kampuose matomi du akroterijai - kačių šeimos gyvūnai. Viršutinį fasado aukštą sudaro trys atskiros dalys. Centre esantį apskritą architektūros elementą (tolosą) dengia kūgio formos stogas, o šį vainikuoja urna. Vienoje ir kitoje jo pusėje yra po dviejų kolonų remiamą pusfrontinį - iš uolos iškaltą tik trys ketvirtadaliai kraštinių kolonų skersmens, kitas galima vadinti puskolonėmis, nes iš akmens išskobta tik pusė jų skersmens. Centrinė toloso skulptūra - kairėje rankoje gausybės ragą laikanti moteris. Iš įeigos vestibiulio patenkame į du šoninius kambarius. Į juos įžengiama pro aukštus, negiliais reljefais papuoštus portalus, o pakilus laiptais atsiduriama centrinėje patalpoje, kurios sienoje išskobtos laidojimo nišos.
Vakarų pasauliui Petrą 1812 m. surado šveicaras Johann Ludwig Burckhardt. 1985 m. paskelbta UNESCO pasaulinio kultūros paveldo objektu.
VikitekaUNESCO vėliava |
UNESCO pasaulio paveldas Objekto nr. 326 (anglų k.) • (prancūzų k.) |
Kategorija:Pasaulio paveldo sąrašas
<span class="FA" id="fr" style="display:none;" />
<span class="FA" id="de" style="display:none;" />
</div> <span class="FA" id="hu" style="display:none;" />
Kategorija:Naujieji septyni pasaulio stebuklai Kategorija:Jordanija
ar:البتراء bg:Петра (Йордания) bs:Petra ca:Petra d'Aràbia cs:Petra (město) da:Petra (by) de:Petra (Stadt) dv:ޕެޓްރާ el:Πέτρα Ιορδανίας en:Petra eo:Petra (urbo) es:Petra eu:Petra fa:پترا fi:Petra (kaupunki) fr:Pétra gl:Petra gu:પેટ્રા he:פטרה hr:Petra hu:Petra (romváros) id:Petra is:Petra (borg) it:Petra (Giordania) ja:ペトラ ko:페트라 ku:Petra mk:Петра mn:Петра nl:Petra (historische stad) no:Petra (Jordan) pl:Petra (Jordania) pt:Petra qu:Petra ro:Petra ru:Петра sh:Petra sk:Petra (Jordánsko) sl:Petra (Jordanija) sr:Petra sv:Petra, Jordanien th:นครเปตรา tr:Petra uk:Петра vi:Petra zh:佩特拉