Partenonas (senovės graikų kalba: Παρθενών) yra šventykla miesto deivei Atėnei, pastatyta V a. pr. m. e. Atėnų akropolyje. Šventykla pastatyta kaip padėka deivei už atėniečių ir graikų išgelbėjimą per paskutinį karą su persais. Vėliau pastate buvo ir Delo sąjungos iždas. Partenonas yra žymiausias iš išlikusių Senovės Graikijos pastatų, plačiai laikomas Dorėninio orderio raidos kulminacija. Partenonas yra vienas didžiausių pasaulio kultūrinių paminklų.
Partenonas pakeitė senesnę Atėnės šventyklą, vadinamąjį Senąjį Partenoną, kuris buvo sugriautas persams užėmus Atėnus 480 m.pr.m.e. VI a. šventykla tapo bažnyčia, skirta Mergelei Marijai. Valdant Osmanams tapo mečete, kuri karo su Venecija metu tapo amunicijos sandėliu. 1687 m. šventykla buvo sugriauta į ją pataikius sviediniui. Didelė statinio apdailos 1807 m. lordo Elgin buvo išvežta į Londoną. Ginčai dėl šių vertybių grąžinimo tebevyksta iki šiol.
Pirmoji Atėnės šventyklos statyba dabartinio Partenono vietoje pradėta netrukus po Maratono mūšio. Tuo tikslu Akropolio viršūnėje buvo padaryta plati aikštelė. Apie Senąjį Partenoną žinome iš Herodoto. Jo pamatus tarp 1885 ir 1890 m. archeologiškai ištyrė Wilhelm Dörpfeld. Senuoju Partenonu vadinama šventykla greičiausiai nebuvo užbaigta, kai 480 m.pr.m.e. persai užėmė Atėnus ir sugriovė Akropolio pastatus. Kita vertus, yra teoriją, kad Senasis Partenonas pradėtas projektuoti ir statyti jau po persų užpuolimo. Jei statinys buvo sugriautas 480 m.pr.m.e., lieka neaišku kodėl atėniečiai 30 metų nepradėjo atstatymo darbų. Tai paaiškinama Paltėjos priesaika, kuri draudė graikams atstatyti persų sugriautas šventyklas. Nuo šios priesaikos atėniečiai buvo atleisti tik Kaliaso taika 450 m.pr.m.e. Nevisiškai profesionaliai atlikti XIX a. kasinėjimai į šį klausimą neatsako. Didžioji dauguma Partenono tyrinėtojų mano, kad Senasis Partenonas buvo pastatytas po Maratono mūšio.
Шаблон:Reflist Шаблон:Commons Шаблон:Wiktionary