Panteonas (Roma)

Panteonas – šventykla Romoje, pastatyta valdant Hadrianui. Šiuo metu turi katalikų bažnyčios statusą, pavadinimu Švč. Mergelės Marijos ir Visų Kankinių bažnyčia (it. Santa Maria dei Martiri, dar kitaip − Santa Maria della Rotonda).

Istorija

Panteonas perstatytas apie 126 m., imperatoriaus Hadriano valdymo metu. Tuo metu ant architravo frizo buvo pritvirtinta plokštė su užrašais, kadaise priklausiusiais kitai šventyklai - ją 27–25 m. pr. m. e. pastatė Markas Vipsanijus Agripa (63 - 12 m. pr. m. e.). Viešpataujant imperatoriui Augustui, Agripa daugiausia nusipelnė atnaujinant ir puošiant Romos miestą. Jis taip pat rūpinosi centrinės aikštės - Marso lauko - ir jos statinių projektavimu bei esminiu pertvarkimu. Žemiau pirmosios pritvirtinta antra plokštė su užrašais, pasakojančiais apie Panteono rekonstravimo darbus, 202 m. atliktus imperatorius Septimijaus Severo ir jo sūnaus Karakalos įsakymu.

Panteono vardo kilmę išaiškino istorikas Kasijus Dio (Cassius Dio). Jis teigė esą šis žodis reiškia „skirtas visiems dievams“ ir manė, kad pastatas taip pavadintas dėl to, kad jo skliautai primena dangaus skliautą. Taip pat tikėtina, jog Agripa savo kūrinį skyrė Marsui, o žodis „panteonas“ buvo bendrinis ir išliko tik Hadriano dėka. Šis valdovas pavertė šventyklą imperatoriškąja hale, kur priiminėdavo senatorius.

Nepaisant plėšimų, remonto ir rekonstrukcijų, Panteonas gerai išsilaikė per amžius imperatoriaus Fokaso dėka, kuris 608 m. padovanojo popiežiui Bonifacui VIII. Jis šventyklą pavertė Švč. Mergelės Marijos ir Visų Kankinių bažnyčia. Įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą.

Architektūra

Iš pradžių šventykla buvo stačiakampė, pastatyta iš klintinio tufo, o jos fasadas buvo pietuose. Per 80 m. kilusį gaisrą ji buvo visiškai sunaikinta, todėl imperatorius Domicianas įsakė šventyklą atstatyti, tačiau valdant Trajanui, ją vėl sunaikino ugnis. 125 m. Hadrianas pakartotinai liepė pastatyti šventyklą. Naujasis pastatas buvo pakeistas iš esmės. Fasadas buvo pasuktas 180° kampu ir atgręžtas į šiaurę, o šalia atsirado rotonda.

Dabartinis Panteonas su savo kolonomis apjuostu ir į aikštę atgręžtu portiku, aukšta, izoliuota ir visoje konstrukcijoje išsiskiriančia formos dalimi, kurią vainikuoja kupolas, visiškai nepanašus į Hadriano laikų Panteoną. Apskritą statinį kadaise supo kiti pastatai, o ten, kur dabar virš laiptų stiebiasi didingas fasadas, kadaise plytėjo ilga, iš trijų pusių portiku apjuosta aikštė. Garsiosios rotondos iš lauko nebuvo matyti, nes ją slėpė arkados - geriausiai ji buvo matoma iš pastato vidaus. Pastato viduje buvo vienintelė didelė, apskrita 43,5 m skersmens erdvė, kurią dengė pusrutulio formos kupolas.

Išorinė portiko kolonų eilė - tai aštuonetas pilko granito monolitų, stovinčių ant balto marmuro pagrindo ir viršuje besibaigiančių korintiškais kapiteliais. Vidinių eilių kolonos išskaptuotos iš rausvo granito. Tarp jų yra trys takai: centrinis, vedantis link Panteono durų platesnis už kitus du šoninius, kurių nišose kadaise stovėjo Augusto ir Agripos statūlos. Šį didžiulį prieangį su rotonda jungia masyvius iš plytų sumūrytas iš marmuru išklotas korpusas. Bronzinės durys labai senos, tačiau daug kartų restauruotos, todėl tikrai nėra pirmykštės.

Kad tolygiai pasiskirstytų apkrova, rotondos sienos (apie 22 m aukščio ir 6 m storio) sumūrytos laikantis ypatingų taisyklių. Kuo aukščiau, tuo lengvesnės joms naudotos statybinės medžiagos - lubose žiojėjantį apskritą langą supa smulkūs, vulkaninių uolienų blokeliai. Konstrukciją laiko ir trys stambios arkos, kurias dar sutvirtina kontraforsas, jie pastato svorį paskirsto aštuoniems masyviems, bet pusiau tuščiaviduriams tarpusieniams - viduje, mūro sienose yra matomos aštuonios erdvios nišos (eksedros ir įėjimas). Kiekvienoje pusiau apskritoje eksedroje, kurias vieną nuo kitos skiria vadinamieji kioskai (šių taip pat aštuonetas ir jie yra ant kolonų) yra dar po tris nišas. Kiekvieną eksedrą nuo pagrindinės erdvės skiria dvi iš vientiso akmens (melsvo ar gelsvo) marmuro skobtos korintinės kolonos.

Didžioji dalis grindų dangos išliko nuo antikos laikų. Jos grįstos įvairių spalvų marmuru ir akmenimis. Jų gabaliukai išdėstyti kvadratais ir apskritimais (kvadrarų viduryje yra apskritimai, o apskritimų - kvadratai), o šie driekiasi įstrižomis eilėmis. Tikslaus pusrutulio formos kupolas vientisas, jo skersmuo apie - 43 m. Tai didžiausias kada nors sumūrytas plytų kupolas. Vidinis jo paviršius suskirstytas į penkias dalis - kuo aukščiau, tuo siauresnė. Jos išklotos smailėjančiais koncentriškais kesonais (kiekvienoje eilėje po 28) ir pačiame viršuje baigiasi glotnia vientisa juosta. Lango lubose skersmuo - apie 9 m. Kupolo išorę puošia septynios žiedinės pakopos, tačiau matyti tik viena, viršutinė. Pastato proporcijos pavyzdinės, parinktos pagal vadinamąją Archimedo simetriją - cilindro formos pagrindas ir kupolas tokio pat skersmens.

Paskelbti komentarą
Patarimai ir gudrybės
Turismoroma.it
2019 august 26
Free entry to the first 2 visited museums and archaeological sites. Free admission includes exhibition in the museum. Reduced ticket to all other museums and/or archaeologic sites visited thereafter.
Hotel Best Roma

pradedant $463

Hotel Infinito

pradedant $75

Daniela Hotel

pradedant $66

Espana Hotel

pradedant $88

Shiva B&B

pradedant $64

B&B Manzoni Holidays

pradedant $94

Rekomenduojami taikikliai netoliese

Matyti viską Matyti viską
Pridėti į norų sąrašą
Buvau čia
Aplankytas
Santa Maria sopra Minerva

Švč. Marijos virš Minervos bazilika (it. Basilica di Santa Maria so

Pridėti į norų sąrašą
Buvau čia
Aplankytas
San Luigi dei Francesi

San Luigi dei Francesi is a church in Rome, not far from Piazza

Pridėti į norų sąrašą
Buvau čia
Aplankytas
Palazzo Madama

Palazzo Madama is a palace in Rome, currently house of the Senate of

Pridėti į norų sąrašą
Buvau čia
Aplankytas
Obelisk of Montecitorio

The Obelisk of Montecitorio (italiano. 'Obelisco di Montecitorio',

Pridėti į norų sąrašą
Buvau čia
Aplankytas
Sant'Ignazio

The Church of Saint Ignatius of Loyola at Campus Martius (italiano.

Pridėti į norų sąrašą
Buvau čia
Aplankytas
Navonos aikštė

Navonos aikštė (it. Piazza Navona) yra Romos aikštė, pastatyta I a.

Pridėti į norų sąrašą
Buvau čia
Aplankytas
Keturių upių fontanas

Keturių upių fontanas (it. Fontana dei Quattro Fiumi) yra Italijoje, R

Pridėti į norų sąrašą
Buvau čia
Aplankytas
Sant'Agostino

Sant'Agostino is a church in Rome, not far from Piazza Navona. It is

Panašūs lankytinų vietų

Matyti viską Matyti viską
Pridėti į norų sąrašą
Buvau čia
Aplankytas
Santa Anastasia (Verona)

Santa Anastasia is a church of the Dominican Order in Verona, northern

Pridėti į norų sąrašą
Buvau čia
Aplankytas
Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika

Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra b

Pridėti į norų sąrašą
Buvau čia
Aplankytas
Santa Maria in Via Lata

Santa Maria in Via Lata is a church on the Via del Corso (the ancient

Pridėti į norų sąrašą
Buvau čia
Aplankytas
Santi Giovanni e Paolo, Rome

Santi Giovanni e Paolo is an ancient basilica church in Rome, located

Pridėti į norų sąrašą
Buvau čia
Aplankytas
Basilique du Sacré-Cœur, Paris

The Basilica of the Sacred Heart of Jesus of Paris, commonly known as

Peržiūrėti viską panašius vietas