Palmanova – miestas šiaurės rytų Italijoje, Friulio-Venecijos Džulijos regione, 20 km nuo Udinės. Miestas yra puikus vėlyvojo Renesanso bastioninės pilies pavyzdys. 1593 m. šią gynybinę tvirtovę pastatė Venecijos Respublikos valdovai.
2017 m. ši tvirtovė kartu su dar kitais 5 gynybiniais objektais Italijoje, Kroatijoje ir Juodkalnijoje buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip Venecijos gynybiniai statiniai.
1593 m. spalio 7 d. Venecijos Respublikos vadovai įkūrė Palmanovos miestą. Miesto įkūrimo data buvo parinkta paminint krikščionių pergalę 1571 m. Lepanto mūšyje prieš Osmanų imperiją. Taip pat tą dieną minima Šv. Justinos diena, tad ši šventoji paskirta miesto globėja. Miestas tapo devyniakampe tvirtove, kurią projektavo Vincenzo Scamozzi. Centrinio apskritimo, kurio skersmuo siekia 7 km, statybos truko 30 metų.
Antroji statybų dalis truko nuo 1658 iki 1690 m., o viršutinė dalis pastatyta tarp 1806 ir 1813 m. Napoleono karų metu. Galutinę tvirtovę sudarė 9 ravelinai, 9 bastionai, 9 liunetės ir 18 kavalerijų.
1815 m. miestas priklausė Austrijos imperijai, o 1866 m. kartu su Venetu ir Friuliu buvo prijungtas prie Italijos. Iki 1918 m. miestas buvo labiausiai į šiaurės rytus nutolęs Italijos miestas, o I pasaulinio karo metu čia buvo karinė zona ir veikė karališkosios kariuomenės ligoninė. 1960 m. Palmanovai buvo suteiktas nacionalinio paminklo statusas.
Miesto katedra yra priešais rotušę. Katedros statybos pradėtos 1604 m. ir baigtos 1636 m. Šio pastato architektai nėra pažymėti, tačiau manoma, jog tai gali būti Baldassare Longhena ir Vincenzo Scamozzi. Katedra nebuvo įšventinta iki pat 1777 m., kai miestas perėjo į Udinės vyskupiją.
Katedros bokštas, įšventintas 1776 m., specialiai buvo pastatytas nedidelis, kad priešai nematytų jo būdami už miesto ribų.
Katedra pastatyta iš Istrijos akmens ir buvo restauruota 2000 m.
Trys pagrindiniai miesto vartai: Porta Udine, Porta Cividale and Porta Aquileia.
Pagrindinė miesto aikštė – Piazza Grande.
