Orsė muziejus (pranc. Musée d'Orsay) – vienas iš didžiausių ir įžymiausių pasaulio muziejų, įsikūręs Paryžiuje, Prancūzijoje. Stovi kairiajame Senos upės krante. Muziejus įkurtas buvusioje Orsė stotyje (Gare d’Orsay), statytoje tarp 1898 m. ir 1900 m. Muziejuje daugiausia saugomi įvairūs Prancūzijos meno kūriniai, datuojami nuo 1848 m. iki 1915 m., įskaitant paveikslus, skulptūras, baldus bei fotografijas. Jis turi didžiausią impresionizmo ir postimpresionizmo šedevrų kolekciją visame pasaulyje. Didžiuojasi itin garsiais tapytojais, įskaitant Édouard Manet, Edgar Degas, Pierre-Auguste Renoir, Paul Cézanne, Georges Seurat, Alfred Sisley, Paul Gauguin ir Vincent van Gogh. Daugelis šių darbų iki 1986 m. atsidarant Orsė muziejui buvo eksponuoti Galerie nationale du Jeu de Paume.
Istorija
Muziejaus pastato pirminė paskirtis buvo geležinkelio stotis
Gare d’Orsay, pastatyta kelyje Paryžius–Orleanas
ir baigta 1900 m., kaip tik Pasaulinės parodos (Exposition
Universelle) atidarymo proga. Jos statyboje dalyvavo trys
architektai: Lucien Magne, Émile Bénard ir Victor Laloux. Stotis
tarnavo, kaip terminalas pietvakarių Prancūzijos geležinkelyje iki
1939 m.
Iki 1939 m. stoties trumposios platformos tapo nepatogios
ilgiems traukiniams, todėl šie perėjo prie tiesioginio aptarnavimo.
Po 1939 m.stotis naudota priemiesčių aptarnavimui, o jos dalis
per Antrąjį pasaulinį karą tapo pašto centru. Vėliau pastatas
naudotas, kaip filmavimo aikštelė, pavyzdžiui, jame filmuotas
Kafkos romano motyvais paremtas filmas „The Trial“, kurį adaptavo
Orson Welles. Vėliau priklausė Renaud–Barrault teatro kompanijai, o
dar vėliau buvo aukciono vieta, kol buvo perstatomas „Hôtel
Drouot“.
1970 m. gautas leidimas stotį nugriauti, bet Prancūzijos
Kultūros ministras Jacques Duhamel buvo nusiteikęs priešiškai,
ketindamas jos vietoje statyti naują viešbutį. Tad stotis
papildomai įtraukta į Istorinių pastatų sąrašą, o galiausiai į jį
įrašyta 1978 m. Pasiūlymas paversti stotį muziejumi kilo
Prancūzijos muziejų direktoratui. Buvo sumanyta pastatyti muziejų,
kuris būtų tarsi tiltas tarp Luvro ir Nacionalinio
modernaus meno muziejaus (Žoržo Pompidu centro). Šį planą sugalvojo
Georges Pompidou ir tam tikslui įvykdyti 1974 m. pavesta
komisijai. 1978 m. organizuotos varžybos sukurti naują
muziejų. „ACT Architektūra“, trijų jaunų architektų grupė (Pierre
Colboc, Renaud Bardon and Jean-Paul Philippon) buvo apdovanota
kontraktu, kuris apėmė 20 000 kv. m., tuo pačiu įrengiant naujas
grindis keturiems aukštams. Statybos darbai vykdyti kompanijos
„Bouygues“. 1981 m. interjerui sukurti (įskaitant, vidaus
įrengimus, puošybą, baldus ir muziejaus pritaikymą) pasirinktas
italų architektas Gae Aulenti. Galiausiai 1986 m. liepos
mėnesį muziejus buvo paruoštas priimti ekspozicijas. Eksponatų
atgabenimas užtruko 6 mėnesius, per kuriuos sulaukta daugiau nei
2000 paveikslų, 600 skulptūrų ir kitų darbų. Muziejus oficialiai
atidarytas 1986 m. gruodžio 9 d. šalies prezidento François
Mitterrand.
Jis užima 57 400 m² plotą, o 2007 m. jį aplankė 3,2
mln. lankytojų.
Aikštelėje šalia muziejaus eksponuojamos šešios bronzinės
alegorinės skulptūros, kurios buvo pagamintos specialiai
1878 m. Pasaulinei parodai:
-
Pietų Amerika (aut. Aimé Millet)
-
Azija (aut. Alexandre Falguière)
-
Okeanija (aut. Mathurin Moreau)
-
Europa (aut. Alexandre Schoenewerk)
-
Šiaurės Amerika (aut. Ernest-Eugène Hiolle)
-
Afrika (aut. Eugène Delaplanche)
Tapyba
- Jean Auguste Dominique Ingres – 4 paveikslai (pagrindinė
darbų kolekcija Luvre)
- Eugène Delacroix – 5 paveikslai (pagrindinė darbų
kolekcija Luvre)
- Eugène Carrière – 86 paveikslai, įskaitant, Šeimos
paveikslas, Sergantis vaikas, Intymu.
- Théodore Chassériau – 5 paveikslai (pagrindinė darbų
kolekcija Luvre)
- Gustave Courbet – 48 paveikslai, įskaitant, Dailininko
studija, Ornano laidotuvės, Sėdintis jaunas
vyras, Pasaulio kilmė.
- Jean-François Millet – 27 paveikslai, įskaitant,
Pavasaris, Rinkėjos
- Jean-Baptiste-Camille Corot – 32 paveikslai (pagrindinė
darbų kolekcija Luvre, įskaitant,
Rytas. Nimfų šokis)
- Johan Barthold Jongkind – 9 paveikslai
- Alexandre Cabanel – Veneros gimimas, Frančeskos
da Rimini ir Paolo Malatestos mirtis
- Jean-Léon Gérôme – Baronienės Nathaniel de Rothschild
portretas, Condé priėmimas Versalyje, Grafienė de
Keller
- Pierre Puvis de Chavannes – Merginos pajūryje,
Jaunoji motina, taip pat žinoma kaip Labdara,
Versalio rūmų ir Oranžerijos vaizdas
- Gustave Moreau – 8 paveikslai
- Honoré Daumier – 8 paveikslai
- Eugène Boudin – 33 paveikslai, įskaitant, Truvilio
paplūdimys
- Camille Pissarro – 46 paveikslai, įskaitant, Baltoji
šalna
- Eduaras Manė – 34 paveikslai, įskaitant, Olimpija,
Balkonas, Berta Morizo su našlaičių puokšte,
Pusryčiai ant žolės
- Berthe Morisot – 9 paveikslai
- Edgar Degas – 43 paveikslai, įskaitant, Paradas,
taip pat žinomas kaip Žirgų lenktynės priešais tribūnas,
Bellelli šeima, Kubilas, Eduaro Manė
portretas, Portretai akcijų biržoje,
Absentas
- Paul Cézanne – 56 paveikslai, įskaitant, Obuoliai ir
apelsinai
- Claude Monet – 86 paveikslai (didžioji kolekcijos dalis
yra Musée Marmottan Monet), įskaitant Saint-Lazare
stotis, Montorgueil gatvė Paryžiuje. 1878 m. birželio
30 d. šventė, Vėjo poveikis, iš serijos tuopos, Ruano
katedra. Žydroji harmonija, Žydrosios vandens
lelijos
- Alfred Sisley – 46 paveikslai, įskaitant Potvynis
Port-Marly
- Armand Guillaumin – 44 paveikslai
- Frédéric Bazille – 6 paveikslai
- Mary Cassatt – 1 paveikslas
- Odilon Redon – 106 paveikslai, įskaitant
Kalibanas
- Pierre-Auguste Renoir – 81 paveikslas, įskaitant Šokiai
Mulen de la Galet kavinėje
- Ferdinand Hodler – Der Holzfäller
(Medkirtys)
- Gustave Caillebotte – 7 paveikslai, įskaitant Parketo
skutėjai
- Édouard Detaille – „Sapnas“
- Vincent van Gogh – 24 paveikslai, įskaitant
Autoportretas, Eugène Boch portretas, Siesta,
Overo bažnyčia, Italė moteris, Žvaigždėta naktis
virš Ronos, Daktaro Gašė portretas, Miegamasis
Arlyje
- Paul Gauguin – 24 paveikslai, įskaitant Taitietės
moterys paplūdimyje
- Henri de Toulouse-Lautrec – 18 paveikslai
- Eugène Jansson – Proletaro namai
- Henri-Edmond Cross – 10 paveikslų, įskaitant Kiparisai
Pajūrio Kanė
- Paul Signac – 16 paveikslų, įskaitant Moterys prie
šulinio
- Théo van Rysselberghe – 6 paveikslai
- Félix Vallotton – Misia prie savo tualetinio
staliuko
- Georges-Pierre Seurat – 19 paveikslų, įskaitant
Cirkas
- Édouard Vuillard – 70 paveikslų
- Henri Rousseau – 3 paveikslai
- Pierre Bonnard – 60 paveikslų, įskaitant Languota
palaidinė
- Paul Sérusier – Talismanas
- Maurice Denis – Aštoniolikmečio menininko
portretas, Princesės Maleinos minuetas ar Marta
skambina pianinu, Žalieji medžiai arba bukmedžiai
Kerduely, Spalio naktis (panelis papuošti mergaitės
kambarį)
- André Derain – Charing Cross tiltas, taip pat
žinomas kaip Vesminsterio tiltas
- Edvard Munch –1 paveikslas
- Gustav Klimt – 1 paveikslas
- Piet Mondrian – 2 paveikslai
- James McNeill Whistler – 3 paveikslai, įskaitant
Moteris, apsirengusi pilkai ir juodai: dailininko motina,
taip pat žinoma kaip Vistlerio motina
- William-Adolphe Bouguereau – Veneros gimimas
- Cecilia Beaux – Sita ir Sarita (Jeune Fille au
Chat)
Skulptūros
Neoklasicizmas
- Eugène Guillaume (Montbard, 1822 m. – Roma,
1905 m.) :
-
Pjovėjas, 1849 m., bronza
-
Anakreontas, 1849/1851 m., marmuras
- James Pradier (Ženeva,
1792 m. – Bougival, 1852 m.)
- Jean-Jules Salmson, (Paryžius, 1823 m. – Coupvray,
1902 m.)
-
La Dévideuse, 1863, bronza
- Gabriel-Jules Thomas (Paryžius,
1824–1905 m.)
-
Virgile, 1861 m., marmuras
Romantizmas
- Pierre-Jean David d'Angers (Anžeras, 1788 m.– Paryžius,
1856 m.)
-
Getė, 1829–1831 m., gipsas
- François Rude (Dižonas, 1784 m. – Paryžius,
1855 m.)
-
Napoleonas, žengiantis link nemirtingumo, 1845 m.,
gipsas
- Auguste Préault (Paryžius, 1809–1879 m.)
Antrosios
Prancūzijos imperijos eklektizmas
- Jean-Baptiste Carpeaux (Valansjenas, 1827-Kurbvua, 1875), 117
skulptūrų:
-
Ugolinas ir jo vaikai, 1860, bronza
-
Princesė Matilda, 1862, marmuras
-
Sosto įpėdinis ir jo šuo Néro, 1865, marmuras
-
Keturios pasaulios dalys, remiančios dangaus sritis,
1868-1872, gipsas, sakai, lakas
-
Šokis, 1869, grupė, Ešelono akmuo, pastatytas ant Opéra
Garnier fasado
- Charles Cordier (Kambrė, 1827-Alžyras, 1905)
-
Sudano negras, 1857, oniksas, bronza ir porfyras
-
Capresse des colonies, 1861, oniksas, bronza ir
rausvasis marmuras
- Paul Dubois (Nožanas prie Senos, 1829-Paryžius, 1905)
-
Florentietis dainininkas, 1865, bronza, sidabras
- Albert-Ernest Carrier-Belleuse (Anisy-le-Château,
1824-Sevras, 1887)
-
Mieganti Hebė, 1869, marmuro grupė,
- Auguste Clésinger (Bezansonas, 1814-Paryžius,
1883)
-
Gyvatės įgelta moteris, 1847, marmuras
- Jean-Joseph Perraud (Monay, 1819-Paryžius, 1876)
- Alexandre Falguière (Tulūza,
1831-Paryžius, 1900)
-
Nugalėtojas gaidžių kare, 1864, bronza
-
Tarcisius, 1868, marmuras
-
Azija iš serijos šeši kontinentai, 1878, priešais
muziejų
- Antonin Mercié (Tulūza, 1845-Paryžius, 1916)
- Hippolyte Moulin (Paryžius, 1832-Šarantonas, 1884)
-
Atradimas Pompėjoje, 1863, bronza
- Jean-Baptiste Baujault (La Crèche près de Breloux, 1828-1899)
-
Jeune Gaulois ou Au Gui l’an neuf, 1870-1875, marmuras,
bei grubiai išdirbta bronza
- Alexandre Schoenewerk (Paryžius,
1820-1885)
-
Jaunasis Taratinas, 1871, marmuras
-
Europa iš serijos šeši kontinentai, 1878, priešais
muziejų
- Eugène Delaplanche (Belvilis, 1839-Paryžius, 1891)
-
Ieva prieš nuodėmę, 1869, marmuras
-
Afrika iš serijos šeši kontinentai, 1878, priešais
muziejų
- Augustin-Jean Moreau-Vauthier (Paryžius, 1831-1893)
-
Gulinti Bachantė, 1892, marmuras
Kiti
darbai
Taip pat saugomos kolekcijos: architektūros ir dekoratyvinio
meno, senosios fotografijos. Muziejuje saugomi tokių fotografų,
kaip Hippolyte Bayard, Édouard Baldus, Christian Bérard,
Louis-Jacques-Mandé Daguerre, Félix Nadar, Nicéphore Niépce
darbai.
Valdytojai
- Françoise Cachin: 1986–1994
- Henri Loyrette: 1994–2001
- Serge Lemoine: 2001–2008
- Guy Cogeval: 2008 m. kovas–iki šiol
Nuorodos