Nigeris (pranc. Niger) – didžiausia Vakarų Afrikos upė. Teka Gvinėjos, Malio, Nigerio, Benino ir Nigerijos teritorijomis. Ilgis 4160 km. Džolibos (Djoliba) pavadinimu prasideda Siera Leonės-Liberijos aukštumoje. Teka kalnais, giliu slėniu. Vėliau išsiveržia į Sudano lygumas, kur skaidosi į daugybę atšakų ir protakų, suformuoja vidinę deltą (anksčiau upė įtekėjo į didelį nenuotakų ežerą). Tombuktu miesto apylinkėse Nigeris vėl susijungia į vieną vagą. Žemiau Elvos miesto upė kerta Šiaurės Gvinėjos aukštumą, toliau iki pat žiočių teka žemuma, giliu slėniu. Įteka į Atlanto vandenyno Gvinėjos įlanką; suformuoja deltą. Svarbiausi intakai:
dešinieji
kairieji
Patvinsta birželio-rugsėjo, o žemupyje – dar ir vasario mėnesiais. Vidutinis debitas 9300 m³/s (maksimalus – iki 35 tūkst. m³/s). Per metus nuplukdo apie 300 km³ vandens bei 67 mln. tonų nešmenų. Ties Kanidži patvenktas hidroelektrinės užtvanka. Nigeris plačiai naudojamas žvejybai, drėkinimui ir susisiekimui. Laivyba nuo Kurusu iki Bamako; nuo Sotubos krioklio (žemiau vidinės deltos) iki Ansongo ir nuo Niamėjaus iki žiočių. Svarbiausi pakrančių miestai: Kurusa (Gvinėja), Bamakas, Tombuktu (Malis), Niamėjus (Nigeris), Džeba, Lokodža, Port Harkortas (Nigerija).
Upę Nigeriu pavadino portugalų keliautojai pagal lotynų k. žodį niger – juodas. Mandingai upę vadina Jeliba, songajai – Isa Ber. Senoviniuose dokumentuose vadinamas Dasibari, Quorra.
