Mauzoliejus (sen. gr. mausoleion) – tai monumentalus antkapinis statinys, žymintis palaidojimo vietą ir įamžinantis mirusiojo atminimą. Dažniausiai įrengiami stačiakampio arba apvalios formos, su patalpomis urnai, sarkofagui arba karstui. Puošiamas architektūriniais ir skulptūriniais elementais.
Pavadinimas kilo iš Karijos karaliaus Mausolo vardo, kurio žmona Artemisija pastatė vieną iš septynių pasaulio stebuklų – Halikarnaso mauzoliejų. Kaip statinio tipas paplito senovės graikų ir senovės Romos architektūroje. Statybos tradicija išliko ir viduramžių Europoje. XIV – XVI a. plačiai statyti Azijos valstybėse. Vienas žymiausių visame pasaulyje – Tadžmahalo mauzoliejus. XX a. mauzoliejai dažniausiai statyti totalitarinių valstybių vadovams pagerbti.
Lietuvoje mauzoliejai buvo įrengiami bažnyčiose. Vienas reikšmingiausių mauzoliejų Lietuvoje – Radvilų mauzoliejus, įrengtas XVII a. Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje.
