Luksoro šventykla – Senovės Egipto naujosios karalystės laikotarpio šventykla, esanti Tėbuose, rytiniame Nilo upės krante (šiuolaikinis Luksoras).
Šventykla Tėbų miesto pietinėje dalyje pradėta statyti faraono Amenchotepo III (apie 1390−1353 m. pr. m. e.) ir užbaigta Tutanchamono ir Horemhebo laikais. Šventykla dedikuota Amono Kamutefo garbinimui. Luksoro šventykla iš pradžių tarnavo kaip Opet šventės vieta. Šventės metu dievo Amono statula buvo nešama sfinksų alėja iš Luksoro šventyklos į Karnako šventyklą. Buvo tikėta, kad faraono žemiškasis ka susilieja su dangiškuoju ka ir atsinaujina per Amoną. Ramzio II (1279−1213 m. pr. m. e.) valdymo metu šventykla praplėsta peristiliniu kiemu, piloniniu įėjimu ir pastatyti du obeliskai. Pilonas buvo pastatytas iš blokų, kurie paimti iš sugriautos Atono šventyklos. Luksoro šventykloje išliko vienas obeliskas, kitas buvo 1819 m. padovanotas Prancūzijai ir yra Santarvės aikštėje Paryžiuje. Pagrindinė šventyklos šventovė sunyko Egipto vėlyvuoju laikotarpiu ir buvo atnaujinta Aleksandro Makedoniečio, pasak jo, „kaip Amenhotepo laikais“. Šventykloje yra Aleksandro koplytėlė. Romėnų laikais šventykloje buvo imperijos kultų vieta, joje buvo įsikūręs romėnų garnizonas. Koptų laikais hipostilinė salė paversta krikščionių bažnyčia bei šventykloje rasti kitos bažnyčios likučiai. Fatimidų laikotarpiu (909−1171 m.) šventykloje pastatyta mečetė, dedikuota vietos šeichui Jusufui al Hagagui, kuris esą paskleidė islamą Luksore. 1989 m. Amenchotepo III kieme rasta slėptuvė su skulptūromis iš Egipto 18-os dinastijos laikų.
