Laukos nacionalinis parkas (isp. Parque Nacional Lauca) – saugoma gamtos teritorija šiaurės Čilėje, Arikos ir Parinakotos regione, Bolivijos pasienyje. Įsteigtas 1970 m. ir užima 1379 km² teritoriją.
Parke saugomas unikalus vakarinių Andų aukštikalnių kraštovaizdis su jam būdinga augalija ir gyvūnija. Parkas žymus savo ugnikalniais: Pomerape, Parinakota, Gualjatiriu ir Akotangu. Ugnikalnių papėdėse telkšo vaizdingi Čungaros ir Kotakotanio ežerai. Parko teritorija teka Laukos upė, nuo kurios ir kilo parko vardas, kita svarbi upė yra Ljuta.
Laukos nacionaliniame parke dažnai sutinkami Andų aukštikalnėms būdingi gyvūnai: vikunijos, lamos, alpakos, guanakai, šiauriniai Andų elniai, pumos, viskašos. Be to, yra ~140 paukščių rūšių (Punos ibis, andinė žąsis, didysis laukys, patagoninis tinamas, sidabrinis kragas, Punos kryklė, Andų kondoras, Čilės flamingas ir kt.). Parke rasta virš 400 induotinių augalų rūšių.
Be gamtinių vertybių parkas dar žymus archeologinėmis radimvietėmis, senoviniais indėnų kaimais (pvz., Parinakota, Čukujas). Laukos nacionaliniame parke yra Čilę ir Boliviją jungianti Čungaro-Tambo Kemado perėja (4600 m). Kitapus Andų, Bolivijoje, įsteigtas Sachamos nacionalinis parkas.
