Laisvės paminklas (latv. Brīvības piemineklis) yra 42 metrų aukščio paminklas, esantis Latvijos sostinėje Rygoje. Paminklas yra latvių tautos vienybės ir laisvės simbolis. Jis buvo pastatytas kritusių Laisvės kovose atminimui. 42 metrų aukščio paminklas, kuris buvo atidengtas 1935 m. yra padarytas iš pilko ir raudono granito, travertino ir gelžbetonio.
Laisvės paminklas yra Laisvės gatvėje (Brīvības iela), prie Rygos senamiesčio. 9 metrų aukščio bronzinėje stautuloje, neoficialiai vadinama Milda, yra pavaizduota moteris, rankose laikanti tris paauksuotas žvaigždes, kurios simbolizuoja tris Latvijos istorinius regionus - Vidžemę, Latgalą, bei suvienytus Kuršą ir Žiemgalą. Trys žvaigždės yra pavaizduotos ir Latvijos herbe.
Paminklas buvo pastatytas už tautos suaukotas lėšas ir atidengtas 1935 m. lapkričio 18 d., minint 17-tas Latvijos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo metines. Prieš tai šioje vietoje buvo Rusijos caro Petro I bronzinė statula.
Tarybų Latvijos metais Laisvės paminklo reikšmė buvo interpretuojama atitinkamai Sovietų Sąjungos propagandai. Trys žvaigždės buvo skelbiamos simbolizuojančios tris naujai sukurtas Baltijos Tarybų respublikas - Latvijos TSR, Estijos TSR ir Lietuvos TSR, o pats paminklas kaip tautos padėka TSRS vadui Josifui Stalinui. Nepaisant propagandos, Laisvės paminklas okupacijos metais buvo antisovietų simbolis, bei tapo viena iš reikšmingiausių latvių atgimimo figūrų 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. Nepriklausomybės judėjimas savo veiklą pirmąkart publikavo 1987 m. birželio 14 d., kai apie 5000 žmonių nelegaliai padėjo gėlių prie paminklo.
Dėka paminklo meninės vertės, jis liko nepaliestas vokiečių ir sovietų okupacijų metais. Po Antrojo pasaulinio karo buvo planų nugriauti paminklą, deja su šiais planais susiję dokumentai yra dingę, manoma, kai kurie dar likę slaptuosiuose Rusijos archyvuose. Pirmasis bandymas įvyko jau 1945 m., kai LTSR liaudies komisarų taryba pasiūlė atstatyti Petro Didžiojo paminklą. Turint omeny, kad šis paminklas seniau buvo tik keli metrai nuo vietos, kurioje šiuo metu yra laisvės paminklas, jo atstatymas automatiškai reikalautų Laisvės paminklo nugriovimo. Nėra žinoma kuo baigėsi šio plano svarstymas, tačiau manoma, kad prieš jį stojo žymūs sovietų skulptoriai. Dažnai manoma, kad paminklą išgelbėjo Karlio Zalės buvusi mokinė Vera Muchina. Jos sūnus teigia, kad Muchina dalyvavo susirinkime, kuriame buvo nulemtas paminklo likimas, kur ji, paprašyta pareikšti savo nuomonę, pasakė, kad paminklas turi didelę meninę vertę ir jo nugriovimas pažeistų latvių tautos švenčiausius jausmus, tačiau nėra atrasti dokumentai, kurie paliudytų, kad taip iš tiesų buvo. Kai kurie čekistai teigia, kad klausimas vėl buvo iškeltas 1963 m. vasarą, bet buvo nuspręsta, kad nugriauti paminklą būtų per daug rizikinga, tačiau nėra jokių raštiškų liudijimų, kad taip iš tikrųjų buvo.
Laisvės paminklo skulptūros ir bareljefai suskirstyti į 13 Latvijos istoriją ir kultūrą atspindinčių grupių: Latvija, Lačplėsis, Vaideluotis, Grandinių traukytojai, Darbas, Tėvynės sargybiniai, Šeima, Šviesuoliai, 1905 metai, Kova prieš bermontininkus. Paminklo priekinėje dalyje tarp grupių „Darbas“ ir „Tėvynės sargybiniai“ užrašytas Karlio Skalbės dedikavimas „Tėvynei ir laisvei“. Ant paminklo nugarinę dalį juosiančių laiptų atramų matomi bareljefai: Latvių šauliai ir Latvių tauta - dainininkė. Paminklo masyvas padarytas iš monolitinių keturkampių formų, kurios sudėtos viena ant kitos. Viršutinė paminklo dalis susiaurėja ir pereina į 19 metrų aukščio obeliską, kurio viršuje yra 9 metrų varinė Laisvės statula - jauna mergina, kuri rankose laiko tris paauksuotas žvaigždes. Taip pat ir skulptūros juosta yra paauksuota. Paminklo pamatas pagamintas iš raudono ir pilko granito. Visas paminklas pastatytas ant gelžbetoninio rėmo. Paminklo fasadas yra nukreiptas į Dauguvą.