Lagašas (šumerų kalba: ŠIR.BUR.LAKI / Lagas, arab. لجش = Lagaš) – senovės Mesopotamijos miestas, buvęs dabartiniame Irake, į šiaurės vakarus nuo Tigro ir Eufrato santakos, į rytus nuo Uruko. Tai buvo vienas seniausių ir svarbiausių Šumero miestų.
Iš Girsu mieste rastų įrašų sprendžiama, kad Lagašas buvo svarbus Šumero miestas nuo III tūkstantmečio pr. m. e. Pirmuoju Lagašo valdovu laikomas Ur-Nanšas. Mieste buvo pastatyta E-Ninnu šventykla, skirta karo dievui Ningirsu. Apie 2450 m. pr. m. e. Lagašas kariavo su Uma. Eanatumo vadovaujami lagašiečiai šventė pergalę. Tai buvo vienas seniausių žinomų strateginių mūšių.
XXIV a. pr. m. e. miestas užkariautas akadų, vadovaujamų Sargono, bet išlaikė savo reikšmę. Žlungant Akado imperijai, mieste atsikūrė vietinė dinastija, kur klestėjo per visą gutijų viešpatavimo laikotarpį. Jos žymiausiu valdovu tapo Gudėja, kuris vykdė prekybą su tolimais kraštais (Libanu, Sirija, Arabija), jo kariai kovėsi Elame. Jam valdant miestas klestėjo, sukurta daug meno, architektūros paminklų (pvz., Gudeos skulptūros). Tuo metu Lagašas valdė ~1600 km² teritoriją, į kurią pateko 17 miestų. Pati valdovo rezidencija buvo Girsoje. Manoma, kad tarp 2075 ir 2030 m. pr. m. e. Lagašas buvo didžiausias miestas pasaulyje. Po to, kai Šumerą suvienijo Ūro valdovas Urnamu ir jo III Ūro dinastija, Lagašas nebeteko valstybingumo. Babilono laikais jo įtaka sumenko.
Lagašo telis yra vienas didžiausių regione, užimantis 400–600 ha plotą. Teritoriją kerta kanalo vaga. Vietovės kasinėjimus 1887 m. pradėjo Robert Koldewey. 1953 m. archeologinė vietovė identifikuota kaip Lagašas.
Šumero karalių sąraše Lagašas nėra minimas. Nepaisant to, iš archeologinių kasinėjimų ir kitų šaltinių žinomos dvi Lagašo dinastijos, pirmoji ir antroji.
