Ksantas (sen. gr. Ξάνθος, lot. Xanthus, turk. Ksantos, lik. Arñna) – senovinis miestas Mažosios Azijos pusiasalio pietvakariuose, Ksanto upės pakrantėje, netoli Viduržemio jūros. Yra dabartinėje Turkijoje, Antalijos ile, prie Kynyko miestelio.
Ksantas yra senovės Likijos žemėje, įkurtas likiečių I tūkstm. pr. m. e. Ksantą 546 m. pr. m. e. nusiaubė persai. IV a. pr. m. e. miestą užkariavo Aleksandras Makedonietis, prasidėjo sparti helenizacija. Nuo 190 m. pr. m. e. įėjo į Likijos laisvųjų miestų sąjungą. 42 m. pr. m. e. Ksantą užėmė Bruto vadovaujami romėnai. Marko Antonijaus valdymo metu miestas atstatytas. Atėjus krikščionybei tapo vyskupijos centru, vėliau nunyko.
Ksantas yra svarbi archeologinė vietovė. Čia rasta daug įrašų, užrašytų menkai žinoma likiečių kalba. Tarp svarbiausių archeologinių Ksanto objektų yra Nereidės paminklas (Likijos laikotarpio skulptūrinis antkapis, dabar Britų muziejuje), bareljefais puoštas Pajavos kapas (Likijos laikotarpis, dabar Britų muziejuje), Harpijos kapas (archajinio graikų stiliaus antkapinis piliorius iš V a. pr. m. e.), Ksanto obeliskas (stela su įrašais likiečių ir graikų kalbomis), romėnų amfiteatras, graikų teatras ir kitų statinių griuvėsiai.
1988 m. Ksantas su gretimu Letono miestu įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
