Korinto kanalas - kanalas kertantis Korinto sąsmauką. Kanalas jungia Jonijos jūrą ir Egėjo jūrą, leidžia laivam išvengti kelionės aplink Peloponesą ir sutaupyti ~400 km. Ilgis - 6,3 km. Plotis 24 m. Gylis - 8 m. Kanalą supančios uolos pasiekia 17 m aukštį. Iškastas 1881-1893 metais. Kanalas per siauras dideliem krovininiam laivam, todėl dazniausiai naudojamas turistų. Per metus praplaukia ~11 000 laivų.
Per kanalą eina trys tiltai. Kanalo galuose įrengti panardinami tiltai. Vakarinėje sąsmaukos pusėje prie kanalo išsidėstęs Korinto miestas.
Dar antikos valdovai svajojo apie kanalą per sąsmauką. Pirmasis šio darbo ėmėsi tironas Perianderis VII a pr. m. e. Įvertinįs užduotį kaip neįmanomą, vietoj to nutiesė akmeniminis grystą kelią laivams pertempti, pavadintą Diolkos. Šio kelio likučiai tebėra šalia kanalo.
Diadochas Demetrijus (336–283 m. pr. m. e.) planavo iškasti kanalą, bet klaidingai apskaičiavus vandens lygius skirtingose sąsmaukos pusėse ir išsigandus potvynio, projektas buvo atmestas.
Pasak istoriko Svetonijaus, Julijus Cezaris (valdė 48–44 m. pr. m. e.) šalia kitų grandiozinių projektų planavo ir kanalą per Korinto sąsmauką, tačiau nespėjo to įgyvendinti.
Imperatorius Neronas (valdė 54–68 m. e.) pradėjo kanalo kasimo darbus, asmeniškai iškasdamas pirmąjį kibirą žemės, bet netrukus jis mirė ir projektas buvo nutrauktas. 6000 žydų, karo belaisvių, buvo pradėję kasti 40–50 m pločio griovius iš abiejų pusių, trečioji grupė grežė šulinius tikrindami uolienas(šuliniai tam buvo panaudoti dar kartą 1881 m.). Dabartinis kanalas eina tuo pačiu maršrutu, todėl niekas iš šio bandymo neišliko.
Planai buvo atgaivinti 1870 m., po sėkmingo Sueco kanalo atidarymo. Darbam buvo pasamdyta prancūzų kompanija, tačiau dėl finansinių problemų darbai sustojo tik prasidėję. Galiausiai 1881 m. kanalo projektavimui buvo nusamdyti vengrų architektai István Türr ir Béla Gerster, kurie prieš tai dirbo prie Panamos kanalo. Graikų kompanija vadovaujama bankininko ir filantropo Andreas Syngros pastatė kanalą 1881-1893 metais.
Kanalas yra didelio seisminio aktyvumo zonoje. Tarp 1893 ir 1940 m. priežiūrai ir sienų stabilizavimui jis buvo uždarytas iš viso keturiem metam. Vien tik per 1923 m. 41 000 m³ uolienų įkrito į kanalą, valymo darbai užtruko dvejus metus.
