Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia (dar žinoma kaip Kauno soboras) stovi Kauno Naujamiestyje, rytiniame Laisvės alėjos gale.
Pasakojama, kad dabartinio soboro vietoje miesto kūrimosi pradžioje telkšojo nedidelis Kauko ežerėlis, į kurį iš Žaliakalnio šlaito tekėjo Kauko upelis, dabar virtęs tik kanalizacijos nuoteka.
Įrengus gynybinius fortus, 1888–1891 m. miesto centre (Naujamiestyje), dabartinėse Gedimino, Kęstučio, K. Donelaičio gatvėse, iškilo ištisas kompleksas administracinių tvirtovės pastatų. Stačiatikių soboro, skirto Kauno tvirtovės kariuomenei, projektą parengė karinis inžinierius papulkininkis Konstantinas Limarenka. Peterburgo architekto akademiko D. Grimo pakoreguotą projektą 1890 m. patvirtino Rusijos caras. 1891 m. gegužės 29 d. pašventinus kertinį akmenį pradėta statyti Kauno tvirtovės kariams skirta šventovė, baigta – 1893 m.
1894–1895 m. buvo dekoruojamas vidus. Tapybos darbus atliko Peterburgo rusų dailininkų tarpusavio pagalbos draugijos nariai. Interjerą pagal V. Griaznovo piešinius dekoravo A. Trejus iš Vilniaus. Įrengtas turėjo 122 paveikslus. Pakabinta 12 varpų. Soboras iškilmingai pašventintas 1895 m. rugsėjo 29 d. Vokiečiams 1915 m. užėmus Kauną, sobore laikytos pamaldos vokiečių kariams evangelikams liuteronams.
Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę ir 1919 m. rugpjūčio 8 d. šventovę pripažinus valstybės nuosavybe, ji perduota Kauno karinei įgulai ir tituluota šv. Arkangelo Mykolo vardu. 1934 m. dailininkas Vladas Didžiokas su mokiniais pertapė į siužetą „Kristus, gerasis piemuo“. 1939 m. įrengti „Walcker“ firmos vargonai. Pirmaisiais pokario metais bažnyčia veikė kaip parapinė. Parapine ji užregistruota ir 1948 m.
1941 m. liepos 21 d. (nors kai kurie istorikai teigia, kad metais anksčiaus, 1940 m. įžengus sovietams) nustojo buvus Lietuvos kariuomenės sielovados centru, o 1950 m. kovo 2 d. įsteigta šv. Arkangelo Mykolo parapija. 1962 m. bažnyčia uždaryta, pastatas perduotas Dailės galerijai. 1965 m. įrengta vitražo ir skulptūros galerija. 1978 m. medinės galerijos pertvaros pakeistos mūrinėmis, perdažyti fasadai.
Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, 1991 m. Kauno miesto taryba grąžino bažnyčią arkivyskupijos kurijai, ir jau 1992 m. birželio 7 d. pirmose šv. Mišiose dalyvavo visų Lietuvos kariuomenės karinių struktūrų atstovai, didelis būrys dvasininkų, valstybės atstovų. 1996 m. rugpjūčio 10 d. Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius bažnyčią paskyrė Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos reikmėms.
Bažnyčia neobizantinė, su , . Architektūra primena senąsias pravoslavų cerkves.[1]