Brėmeno Rolando statula (vok. Rolandstatue) – Brėmeno (Vokietija) Rinkos aikštėje stovinti Rolando statula, vienas žymiausių miesto simbolių, . Brėmeno Rolandas yra didžiausia atskirai stovinti skulptūra iš vokiečių viduramžių. Pasak legendos, Brėmenas išlaikys savo nepriklausomybę tol, kol jį saugos Rolandas.
Rolandas – legendinis riteris, Ronsevalio mūšio didvyris, tarnavęs Šv. Romos imperatoriui Karoliui Didžiajam. Rolandai pastatyti šiaurės rytinės Vokietijos miestuose Halberštate, Halėje, Kvedlinburge, Haldenslėbene, taip pat už Vokietijos ribų – Kroatijoje, Lenkijoje, Latvijoje, kitose šalyse. Brėmeno Rolando statulos mažesnės kopijos stovi keliuose užsienio miestuose. Brazilijos Rolandijos mieste, 1932 m. įkurtame vokiečių imigrantų, stovi 4/5 dydžio kopija.
Šarvuoto riterio Rolando su aukštyn pakeltu kalaviju statula stovi tarp Brėmeno rotušės ir Pirklių gildijos rūmų. Rolando žvilgsnis nukreiptas į Brėmeno katedrą. Skulptūros aukštis yra 5,47 m, ji sumontuota ant 60 cm aukščio pjedestalo. Rolandas remiasi į ciboriumu papuoštą koloną. Skulptūros aukštis kartu su kolona ir pjedestalu yra 10,21 m. Atstumas tarp Rolando kelių yra tikslus vienos Brėmeno uolekties ilgis - 55,372 cm.
Įprasta, kad Brėmeno svečiai stengiasi patrinti Rolando kelį, taip tikėdamiesi sugrįžti dar kartą. Po statulos kojomis vaizduojamas gulintis luošas vargšas. Pasakojama, XI a. grafienė Ema von Lesum pažadėjo dovanoti miestui tiek žemės, kiek per dieną sugebės apeiti luošas žmogus. Dabar dovanotoje vietoje rengiamos miesto mugės. Tačiau neatmetama versija, kad keistasis luošys gali būti ir pavergtas priešas po Rolando kojomis.
Brėmeno miestiečiai baiminosi prarasti legendinį globėją, todėl statulą visais laikais akylai saugojo, ypač per suirutes ir karus. Rotušės rūsiuose buvo saugoma atsarginė Rolando kopija, jei originalas būtų sunaikintas ar nepataisomai pažeistas. Pasak vienos legendos, gudrūs miestiečiai įtikino Napoleoną, norėjusį išvežti Rolandą į Luvrą, kad statula menkavertė, niekam tikusi. Taip miesto globėjas pasiliko savo vietoje, nors užkariautojai išgabeno garsių vokiškojo meno kūrinių.
Pirmasis Rolandas buvo medinis, pastatytas XIV a. Neilgai netrukus, 1366 m. sudegintas Braunšveigo ir Liuneburgo arkivyskupo karių. 1404 m. pastatyta akmeninė statula. Ji buvo ištašyta iš klinties, o kolona iš smiltainio. 1822 m. rotušėje buvo atrastos buhalterinės apskaitos knygos, pagal kurias akmentašiams Klausui Tseleicheriui ir Jokūbui Oldei už Rolando statulą buvo sumokėta 170 Brėmeno markių. Viduramžiais polichrominė statula buvo dažoma įvairiomis spalvomis, tačiau vėliau ją dažyti liautasi.
Rolandas vaizduojamas laikantis auksinį skydą, papuoštą senuoju Šventosios Romos imperijos herbu su dvigalviu ereliu, nors tokios teisės tuomet Brėmenas neturėjo. Ant jo yra įrašas vokiečių žemaičių tarme: „Laisvę jums atnešu, kurią Karolis ir kai kurie kunigaikščiai suteikė šiam miestui. Dievui dėkokit – toks mano patarimas!“ Įrašas skyde neatitinka istorinės tikrovės, nes savivalda miestui suteikta vėlesniu laikotarpiu, t. y. po Karolio Didžiojo valdymo. Tačiau brėmeniečiai visada pabrėždavo esantys paties imperatoriaus, o ne vietos arkivyskupo ar kunigaikščio pavaldiniai. Būti tiesiogiai priklausomiems nuo imperatoriaus buvo politiškai patogiau, nes vokiškose žemėse imperatoriaus valdžia buvo grynai formali, o tikroji – sukoncentruota stambių vietos feodalų rankose. Tokiu būdu reikšdami savo savo ištikimybę imperatoriui, Brėmeno miestiečiai atmetė feodalų pretenzijas į valdžią mieste ir tuo grindė savo laisves. Būtent todėl Brėmeno Rolando skydą puošia visos imperijos herbas, o ne heraldiniai vietos dinastijų simboliai.
Statula kelis kartus buvo restauruojama. 1939 m. saugumo sumetimais ji buvo iš naujo sumontuota. Karo metais Rolandas buvo uždengtas saugant jį nuo skeveldrų. 1983 m. remonto metu aplink paminklą buvo atkurta senoji, iki 1939 m. stovėjusi apsauginė tvorelė. Buvo pakeista statulos galva, o senoji padėta saugojimui į Brėmeno Fokės muziejų. Šių darbų išlaidas, pagal senąją Brėmeno tradiciją, padengė privatūs asmenys. Per paskutinį restauravimą 1989 m. statulos viduje aptikta propagandinė juosta, kurią nacionalsocialistai padėjo 1938 m.
