Aukštutinio Tauerno nacionalinis parkas yra didžiausias Austrijos nacionalinis parkas (1800 km²). Parkas apima didelę dalį Rytinių Alpių Austrijos centrinio kalnagūbrio, Aukštojo Tauerno kalnyne, tarp Izelio, Miolio, Muros ir Zalcacho ištakų, ir tęsiasi virš 100 km iš rytų į vakarus ir virš 40 km iš šiaurės į pietus. Labiausiai žinomas dėl Krimlo krioklio, Umbaltalio krioklių. Jame yra aukščiausia Austrijos viršūnė Grosglokneris.
Įkurtas 1981 m. Iš 1800 km² nacionalinio parko ploto 805 km² yra Zacburgo žemėje, 611 km² Tirolyje ir 420 km² Karintijoje.
Didžiausios Austrijos viršūnės - Grosglokneris (3798 m) ir Grosvenedigeris (3662 m) - yra vadinamojoje parko "centrinėje zonoje", kur gamtos apsauga turi aukščiausią prioritetą. "Išorinė zona" šimtmečiais buvo veikiama žmonių ūkinės veiklos ir pasižymi alpinių pievų rūšių įvairove bei specifine infrastruktūra (tradiciniai alpinių pievų statiniai, akmenų mūras ir pan.). Saugoma teritorija yra prieglobstis tūkstančiams gyvūnų ir augalų rūšių. Nacionalinis parkas rūpinasi nykstančių rūšių išsaugojimu ir jų populiacijų atkūrimu.
Nacionaliniame parke skatinamas kuo mažiau gamtą veikiantis turizmas. Siūlomos ekskursijos, pėsčiųjų takai.
